- kūliauti
- kūliáuti, -iáuja, -iãvo intr. Rtn ieškoti pirkti ar skolintis kūlių stogui: Ūlyčioj stovi vežimas su kūliais, gal koks padegėlis kūliáuja Kp. Dabar apsirūpink, kad paskiau nereiktų kūliáut Ig. Kūliãvo visą savaitę, o tų kūlių kažin ar užteks apdengti klėčiai Žvr. Nesudegė, o važiuoja kūliáudamas – neduosiu Gs.
Dictionary of the Lithuanian Language.